Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.


1) Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai

Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį. Rodiklio reikšmės gali varijuoti labai plačiame diapazone, priklausomai nuo veiklos srities, specifikos, rinkos situacijos ir apskaitos politikos. Šis rodiklis dažniausiai naudojamas atliekant to pačio sektoriaus įmonės analizę.


2) Veiklos sąnaudų ir pardavimų santykis = veiklos sąnaudos / pardavimai

Leidžia suprasti kaip keičiasi įmonės sąnaudų dydis. EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA – tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją).


3) Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų

Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.  Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis – 1.2.


4) Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas – atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų

Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais. Šis rodiklis yra konservatyvesnis.  Jis parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.


5) Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas – pinigai ir jų ekvivalentai) – (trump. įsipareigojimai – trump. finansinės skolos)

Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį reiktų eliminuoti reikšmingas sumas nesusijusias su įmonės pagrindine veikla (paskolos susijusioms įmonėms, gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir pan.  Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti. Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.


6) Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis

Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.


7) Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis

Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.


8) Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis

Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.


9) Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė

Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1.


10) Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA

Šis rodiklis parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų. Įprastai šis rodiklis neturėtų viršyti 3.5. Reikia prisiminti, kad šis rodiklis apima tik balanse esančias skolas.


11) Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis

Dažnai į šio rodiklio paskaičiavimą įtraukiamas apyvartinio kapitalo pokytis bei atliekamos investicijų į ilgalaikį turtą. DSCR rodiklis parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis. Saugiu laikomas 1.2 dydis.


12) Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos

Šis rodiklis parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas. Saugiu laikomas 4-5 dydis. EBITDA dažnai taip pat koreguojamas apyvartinio kapitalo pokyčiu bei investicijomis į ilgalaikį turtą.


13) Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas – Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius

Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. Akcijos balansinė vertė rodo vienos apyvartoje esančios paprastosios vardinės akcijos vertę, remiantis apskaitos duomenimis.


14) Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė

Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.